|
AUTOMOBILIŲ APSAUGA
Pirmas
straipsnis.
Tai galėtu būti labai plati tema pokalbiui tarpe
žmonių besidominčių arba besinaudojančių vienokio ar kitokio
tipo automobilių apsaugos sistemomis. Šiandien Lietuvos keliais
važinėja aibės įvairių markių automobilių. Kiekvienas iš mūsų,
nusipirkęs automobilį, susimąsto apie jo apsaugą. Kaip
pasirinkti sau tinkamą automobilio apsaugos sistemą? Yra tokia
nuomonė, jog automobilio apsaugos sistemos kaina turėtu sudaryti
apie 10% automobilio vertės. Tai reiškia, kad kuo brangesnis
automobilis tuo turėtu būti brangesnė ir apsaugos sistema. Yra
dar vienas svarbus kriterijus apsprendžiantis apsaugos sistemos
pasirinkimą, tai sistemos patikimumas . Yra visa eilė atvejų,
kai gan brangi ir sudėtinga apsaugos sistema vartotojui sukelia
daugiau rūpesčių ir problemų negu naudos. Pavyzdžiui, įvykus
trykiui, sudėtingas dinamiškai slenkantis kodas pačiam
Šeimininkui neleidžia išjungti apsaugos sistemos ir įjungti
variklį. Nežiūrint į tai, šiame straipsnyje norėčiau paminėti
mano manymu kelias įdomesnių apsaugos sistemų - tokias kaip
CYBORG ir VECTA, o kituose straipsniuose galėsite sužinoti kaip
galima būtu pačiam sukonstruoti sumontuoti individuolią apsaugos
sistemą savo nuosavame automobilyje, kokius pranašumus turi
individuali apsaugos sistema lyginant su gamykline.
Panagrinėsime įvairius automobilio nuvarymo būdus, nuvarymo
metodus ir tam naudojamą technologiją ir techninę įrangą, o ne
jau esamas gamyklines automobilines apsaugos sistemas, kurios
dalyvauja parodose ir yra visiems gerai žinomos.
Taigi, apsaugos sistema CYBORG yra suprojektuota ir
pagaminta stambios Amerikos firmos gaminančios kompiuterinę
technika, todėl pati konstrukcija ir gamybos technologija yra
pasaulinio lygio. Sistemos veikimo principas ir kai kurie jos
valdymo elementų veikimo principai yra naudojami kaip valdymo
elementai tokiuose šiuolaikiniuose automobiliuose kaip BMW 555 (
96 metų ) arba MERCEDES 230 klasė E.
Visos populiariausios pasaulyje apsaugos
sistemos, pradedant nuo paprasčiausių ir baigiant pačiomis
sudėtingiausiomis tokiomis kaip CLIFFORD, VECTA turi vieną
bendrą ypatumą : laidinę sistemą. Apsaugos sistema CYBORG
atlieka visas tas pačias funkcijas kaip ir visos kitos apsaugos
sistemos tiktai jos pagrindinis valdymo blokas nėra sujungtas
laidais su galiniais blokavimo įrenginiais (distancinio
blokavimo moduliais) ir turi galimybę valdyti kai kurias
automobilio ir apsaugos funkcijas naudojant telefoninį -
gaviklinį ryšį. Veikimo nuotolis yra lygus telefoninio pranešimų
gaviklio ryšio nuotoliui ir gali siekti 30 - 50 km . Kitaip
sakant, automobilio savininkas, minėto atstumo ribose gali
išjungti, užblokuoti arba visiškai išvesti iš rikiuotės savo
automobilio variklį, automobilio salone susprogdinti paketą -
siurprizą .
Savaime aišku, kad “nušvilpti” automobilį
yra laiko klausimas kurį pailgina techniškai instaliuotos
vienokios ar kitokios apsaugos sistemos. Visos apsaugos
funkcijos yra anuliuojamos atradus paslėptą pagrindinį apsaugos
sistemos bloką, pagrindinį valdymo įrenginį. Vagiui suradus
CYBORG sistemos pagrindinį mikroprocesorių tai nieko neduos, nes
ši “juoda dėžė” neturi jokio laidinio ryšio su galiniais valdymo
blokeliais. Valdymo blokelių instaliavimo vieta gali bųti
parinkta individualiai kiekvienam automobiliui. Kuo automobilis
yra šiuolaikiškesnis t.y.kuo daugiau jame yra instaliuota
elektronikos (mikroprocesorinė uždegimo, kuro įpurškimo valdymo
sistema ir t.t. ) tuo lengviau jame techniškai sumontuoti
apsaugos sistemą, nebūtinai pačią brangiausią O vagišiams, kad
atrasti ir neutralizuoti apsaugos sistemą, reiktų išardyti iki
paskutinio varžtelio visą brangų automobilį. Apsaugos sistema
VECTA yra analogiška apsaugos sistemai CYBORG tiktai neturi
telefononio interfeiso.
Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje
Europoje yra labai populiarios radioelektroninės, distanciniu
būdu valdomos automobilinės apsaugos sistemos. Retas kuris,
įsigijęs vienokį ar kitokį automobilį, nepaskubės jame
sumontuoti automobilinę apsaugos sistemą. Ir neapsiriks. Kaip
pasirinkti sau tinkamiausią automobilinę apsaugos sistemą galėtu
jums papasakoti kiekvienas, jomis prekiaujančios firmos,
atstovas. Tačiau tai būtų tiktai reklama ir todėl labai
neobjektyvu. Mano manymu pradžioje reikėtu pakalbėti apie tai
kokių apsaugos sistemos funkcijų jūs pageidautumėte , poto
galima būtų aptarti apsaugos sistemą sugebėjimus aplamai .
Nereiktų pamirįti, kad dideli norai čia kaip taisyklė daugiau ir
kainuoja. Na, ir galiausiai, išeliminavę nekruopščius ir
skubotus montavimo darbus, jūs, gal būt, turėsite galingą,
neįveikiamą, apsaugos sistemą. Tiesa, yra dar viena labai svarbi
sąlyga, aš ją laikau pačia svarbiausia, kuri netgi iki 90% gali
sumenkinti pačią genialiausią mintį, tai įvairių lipdukų,
atitinkančių automobilyje sumontuotos apsaugos sistemos
rekvizitus, klijavimas ant automobilio stiklų. Jeigu kam labai
patinka grėsmingi lipdukai, tai jie nieko neturėtu turėti bendro
su jūsų apsaugos sistema.
Tą patį galima būtų pasakyti ir apie
įvairiaspalvius, labai gražiai mirksinčius šviesdiodžius , ypač
jeigu jie indikuoja variklio blokavimo įrenginio darbą. Tarp
variklio blokavimo įrenginio ir šviesinės indikacijos neturi
būti jokio laidinio ryšio. Norintiems montuoti atgrąsančius
šviesdiodžius, galiu pasiūlyti labai paprastą principinę
schemutę, kurios pagalba šviesos diodas bus įjungtas
automatiškai kai jūs išjungsite variklį ir bus išjungtas, kai
uždegimo raktelį pasuksite į padėtį “degimas”.
Prieš pasirenkant ir perkant arba prieš
tai kai pats imsitės konstruoti vienokią ar kitokią automobilinę
apsaugos sistemą, jūs turėtumėte žinoti kelis pagrindinius
punktus šiuolaikinių Europinių techninių sąlygų kurių privalo
laikytis visi konstruktoriai ir gamintojai gaminantys
automobilines apsaugos sistemas Europai.
Vienas iš pagrindinių būtų - savininko
saugumas. Draudžiama įrengti įtaisus, galinčius išjungti
važiuojančio automobilio variklį. Ši taisyklė Europoje
įsigaliojo nuo 1995 metų ir įpareigoja gamintojus numatyti
veikiančio variklio blokavimo apsaugą tiek nuo atsitiktinio
trykio automobilinėje elektros įrangoje, gedimo pačioje apsaugos
sistemoje, tiek ir nuo atsitiktinio mygtuko paspaudimo ant
distancinio valdymo pultelio. Tai reiškia, kad bet kokioje
apsaugos sistemoje funkcija “High - Jack” yra neleistina. Ir
šito nežinojimas jūsų neatleis nuo atsakomybės autoįvykio metu,
kai pavyzdžiui, rizikingo lenkimo metu “Clifford - Black
Jack”-as išjungs automobilio variklį. Taigi, kol automobilio
variklis neveikia, jame galima blokuoti viską: uždegimo sistemą,
kuro padavimą, daviklius nuo kurių priklauso degimo ir kuro
įpurškimo mikroprocesorinės valdymo sistemos darbas ir t.t., bet
jeigu automobilis jau, nežiūrint į visa tai, pajudėjo - jokių
staigmenų neturi būti.
Sekantis punktas - radiokanalo slaptumas.
Radioelektroninių, distanciniu būdu valdomų apsaugos sistemų
valdymo signalas turi būti kodinis ir tas kodas turi dinamiškai
kisti. Kiekvieną kartą apsaugos sistema yra įjungiama ir
išjungiama skirtingais, praktiškai nepasikartojančiais kodiniais
radio signalais. Be šių kelių reikalavimų, kurių privalo
laikytis visi apsaugos sistemų gamintojai, yra dar ir kai kurios
rekomendacijos, kurios praverstų automobilių sąvininkams
įsigijant, komplektuojant, arba reiškiant savo mintis meistrui
apie tai kokia turėtu bųti jo auotomobilio apsaugos
sistema.Taigi, konstruktyviai, “juoda dėžė” ir sirena turėtu
turėti metalinį, sunkiai mechaniškai pažeidžiamą korpusą, su
specialia pasta užlieta montažine plokšte. Jokiu būdu negalima
montuoti jokių avarinio išjungimo spynelių, slaptų jungiklių
“Valet Switch”. Rekomenduojama, kad garsinė apsaugos sistema ir
variklio blokavimo sistema būtų dvi atskiros tarpusavyje niekuo
nesusijusios sistemos, nes garsinę apsaugos sistemą aptikti ir
neutralizuoti yra labai paprasta, kadangi ji skleidžia garsą, o
ją aptikus ir “patraukus už siūlelio” nesunkiai galima atrasti
ir visą variklio blokavimo gudrybę.
Gal ir ne bereikalo yra rekomenduojama
taip vadinama “pasyvaus apsaugos įjungimo” funkcija, kuri turi
būti nepasirinktinė. Jos dėka, apsaugos sistema turi būti
įjungta automatiškai, jeigu jūs, išlipė iš automobilio, tai
padaryti pamiršite. Ir dar daugiau: turi būti įjungti visi
rėžimai išskyrus centrinio durų užrakto mechanizmą, kad
neužrakinti paliktų automobilyje raktelių.
Vilius
Antras straipsnis
Taigi kokias sau naudingas išvadas galite padaryti iš to,
ką perskaitėte pirmąjame straipsnyje? Visų pirma, žinodami kai
kuriuos pagrindinius reikalavimus, keliamus automobilinėms
apsaugos sistemoms, jūs galite atkreipti į tai dėmesį jas
konstruodami arba pirkdami. Tarkim, jeigu skaitydami perkamo
gaminio aprašymą rasite tokią funkciją kaip “High Jack”, tai
iškarto galima įtarti, kad jums siūloma apsaugos sistema yra
arba morališkai pasenusi, arba abejotino patentinio grynumo.ynumo.
Yra labai
gražu, kai automobilio savininkui dar nepriėjus prie savo
automobilio, vienu mygtuko pultelyje paspaudimu, įjungiamas
automobilio variklis ir suveikus centriniam užraktui atrakinamos
visos durelės. Tai labai gera ir patogi funkcija, bet tiktai ne
labiausiai vagiamų ir brangių automobilių tarpe. Patikimiausia
yra automobilio dureles rakinti rakteliu, o pačią garsinę
signalizaciją galima atjunginėti distanciniu būdu, jau sėdint
automobilyje. Tuomet apsaugos sistema taptų pigesnė paprastesnė
ir patikimesnė, reiktų mažesnio galingumo siųstuvo
apskaičiuojant jį taip, kad signalas neprasiskverbtų iš
automobilio salono ir negalima būtų jo “nuskanuoti”, prarastų
prasmę sudėtingos konfiguracijos dinamiškai kintamo kodo
siųstuvai ir su jais susiję kartais sukeliami keblumai
vartotojui (pasimetusio kodo atstatymas kainuoja nemažus pinigus).
Tinkamiausias čia būtų koduotas infraraudonų spindulių signalas,
nes jis gali sklisti siauru pluošteliu.
Mano
straipsniuose naudingų sau minčių atras tiek gamintojas, tiek
vartotojas, tiek ir trečioji suinteresuotoji pusė.
Konstruoti
automobilių apsaugos sistemas, aišku, visuomet yra sunkiau negu
instaliuoti jau esamas, gamyklines pilnai sukomplektuotas iki
paskutinio sraigtelio. Konstruoti yra sudėtingiau, nes tai užima
daug laiko, tam reikia specialių žinių, reikia kaip galima
geriau žinoti savo “konkurento” darbo stilių, jo strategiją ir
taktiką, mąstymo psichologiją. Visuomet reikia palikti vietos
“konkurento” netikėtos minties dingtelėjimui. Nereikia pamiršti
jog ir labai gudri mintis gali pasenti dar eskizinio
projektavimo etape, jeigu mes tai darysime flegmatiškai.
Nesibaiminkite radikaliai keisti sprendimą apsaugos sistemos
montavimo ir išbandymo etape. Man truputėli keistokai skamba
daugelio firmų, prekiaujančių automobilių apsaugos sistemomis,
siūlomas gaminio neribotas garantinis laikotarpis. Automobilis
yra eksploatuojamas ribotą metų skaičių. O kaip apsaugos sistema?
Kažin, ar šiandien atrastumėme automobilistą, pageidaujantį savo
automobilyje instaliuoti (gamyklinės komplektacijos ) tokią
signalizacijos sistemą kaip “Sargis.x”, kuri dar prieš 5 - 6
metus buvo viena iš populiariausių. Kai žinai sistemos veikimo
principą, jos montavimo technologiją, visuomet gali sugalvoti
kaip ją apgauti. Todėl automobilio apsaugos sistema turi būti
atnaujinta kas pusmetį - brangiems automobiliams ir maždaug
kartą metuose - automobiliams senesniems nei 10 metų. Visų pirma
tai liečia variklio darbą blokuojančias sistemas. Garsinėms
automobilinėms apsaugos sistemoms laiko cenzo galima būtų ir
netaikyti, kadangi tai, mano manymu, nėra esminis faktorius
apsprendžiantis sistemos patikimumą.
Dabar
galėtume panagrinėti, pavyzdžiui, kokią apsaugos sistemą
galėtume instaliuoti į savo nuosavą automobilį. Geriausiai tai
būtų padaryti pačiam. Jūsų mintis būtų nepanaši nei į vieną jau
žinomą arba kažkur aprašytą. Nestandartinis mąstymas,
nešabloninis darbas ir jums gali pavykti sukurti individualią,
labai paprastą, bet begalo patikimą apsaugos sistemą net jeigu
jūs esate visiškai kitos srities specialistu ir turit minimalų
supratimą apie automobilį.
Automobilius,
pagal tai kaip jais domisi nusikaltėlių pasaulis, galima
sąlyginai suskirstyti į tam tikras grupes. Savo straipsniuose
pabandysiu pateikti kiekvienos sąlyginės automobilių grupės
vagystės, arba atviros vagystės, vagystės iš automobilio
metodika ir jau žinomus, nuo to, apsaugos būdus, taip vadinamas
automobilių apsaugos sistemas.
Pirma grupė
- tai automobiliai taip vadinami “niekam nereikalingi”.Šioje
grupėje būtų visi automobiliai kurių kaina neviršija 700 - 800 $
. Kaip taisyklė, šių automobilių savininkai, į pasiūlimą
pamąstyti apie tokio automobilio apsaugą, paprastai atsako
trumpai: “nereikia, mano mašina niekam nereikalinga”. Iš dalies
jie aišku teisūs. Tačiau, be kelių, mums visiems gerai žinomų
šiam atvejui patarlių yra “gyvas” pavyzdys, kai vienam iš mano
pažystamų, apie 3 val. nakties bandė nuvaryti seną, baigiantį
savaime sugriūti, automobilį “moskvič 412” ir tik juokingo
atsitiktinumo dėka vagišiam sumanymas nepavyko, nes pavažiavć
apie pora metrų - užklimpo purvyne. Bandymas nuvaryti (
sprendžiant pagal pasirinktą automobilį) buvo gan profesionalus,
nes vagišiai į mašinos vidų pateko jos nesulaužę, laidai ties
uždegimo spynele buvo nupjauti (visiškai be reikalo) ir
techniškai tinkamai susukti į vieną krūvą (tikriausiai tai buvo
matę kokiame nors filme). Todėl, galime daryti išvadą, kad
kėsinosi į automobilį tie, kuriems tą sykį prireikė kažkur
staiga pavažiuoti, o poto jiems ta mašina būtų nereikalinga.
Kodėl tokiais atvejais yra pasirenkamas būtent toks automobilis?
Savaime aišku, mes visi žinome, jog tokioj mašinoj nėra jokios
apsaugos sistemos, nes ji - “niekam nereikalinga”. Netgi, jeigu
jūsų automobilis ir priklauso šiai grupei, vis vien reiktų
nepatingėti ir instaliuoti ką nors labai nesudėtingo. Pavyzdžiui
“masės išjungiklis” tokiam automobiliui būtų apsauga ne tiktai
nuo vagišių, bet ir nuo savaiminio užsidegimo esant gedimui
elektros instaliacijoje. O jeigu minėtas “masės išjungėjas” yra
gerai paslėpta, poliarizuota, distanciniu būdu valdoma relė?
Reikia turėt
omenį, kad šiai grupei priklausantys automobiliai yra irgi
vagiami, bet vagiami tam tikros kvalifikacijos vagišių, kurie
žino, kad variklis turi įsijungti sujungus kažkokius tai ten
laidus, nutrauktus nuo uždegimo spynelės, arba po variklio
gaubtu, papildomu laidu su dviem “krokodilais”, sujungus
akumuliatoriaus “+” ir indukcinės ritės gnybtą 15. Jeigu, visa
tai padarius, variklis neįsijungia dėl aiškaus gedimo arba jo
imitacijos niekas nepuola ieškoti priežasčių, o paprasčiausiai
tas automobilis yra paliekamas ramybėje . Toks bandymas galės
būt kartojamas dar kartą, bet, jau kitame kieme. Todėl, norėdami
savo automobilį rasti ryte toj pačioj vietoj kur jį palikote,
reiktų sugalvoti kokią nors smulkmeną, imituojančia gedimuką.
Aišku, jokiu būdu negalima “nutraukinėti” laido einančio “ į “
arba “ iš ‘ indukcinės ritės. Taip pat naivu yra blokuoti
starterio darbą.
Atskirai
reiktu užsiminti apie vagystes iš automobilio. Tuo, paprastai,
užsiima 13 - 15 metų valkataujantys paaugliai. Atliekama tai
daug maž sekančiai: išmušamas galinių durelių mažas stikliukas (taip
mažiau triukšmo), įkišus ranką pro išdaužtą langelį, atrakinamos
pradžioj galinės, poto priekinės durelės. Kartais ir to daryti
nereikia, durelės gali būti atsitiktinai paliktos atrakintos dėl
kokių nors priežasčių, pvz.: pamiršote nuspausti galinių durelių
užrakto svirtelę arba sugedo vienas iš, centrinio užrakto vadomų,
galinių įrenginių, o jūs to nepastebėjote. Stenkitės nepalikti
automobilio salone jokių daigtų, kurie galėtų sugundyti
ilgapirščius. Nereikėtu automobilyje palikinėti švarko, striukės,
kad kas nesumanytu patikrinti kas yra jų kišenėse. Palikite
pravertą pirštiniř dėžutę, kad pro langą aiškiai matytusi jog
ten nieko gero nėra. Laiko tarpas, per kurį yra apšvarinamas
automobilis - labai trumpas. Jeigu salone paliktas mažas
lagaminas, rankinė, automagnetola matomoje vietoje, o
automobilio gabaritai yra panašūs į Fiat Uno arba VW Golf, tai
viskas gali būti “nušvilpta “, net nepravėrus durelių ir
neįlipus į automobilį. Tai gali užtrukti nuo 1 iki 5 -6
sekundžių. Jeigu garsinė apsaugos sistema įjungia sireną su
užlaikymu 15 - 20 sek. ( kaip tai buvo “Sargyje” ), o
automobilio savininkas, išgirdęs pavojaus signalą, prie savo
automobilio išlėks dar po gerų poros minučių (prieštai dar aišku
pasižiūrės pro langą ar tikrai čia jo aotomobilis ‘’žviegia’’)
tai vagišiaus ir pėdos bus ataušę.
Vilius
Trečias straipsnis
Šiame
straipsnyje, tęsdamas pokalbį apie automobilių apsaugos sistemas,
pradėtą praeituose žurnalo “AKIS’’ numeriuose , norėčiau keletu
žodžių užsiminti ir apie palyginus pigius, kai kurias
automobilio sistemas imobilizuojančius mechaninius įtaisus. Tai
įrenginiai, kurie dažniausiai yra gerai matomi ir yra labai
nemėgstami vagišių tarpe, nes jie iš anksto sukuria papildomo ,
bereikalingo laiko gaišimo vaizdą. Tai būtų pavyzdžiui, kad ir
paprasčiausias vairo ar pedalų užraktas. Čia, kolkas,
nekalbėsime apie gan brangius pavarų dėžės blokavimo machanizmus
MUL-T-LOCK. Taigi, kad ir nesudėtingas vairo ar pedalų užraktas
iš vagišių pareikalaus papildomų specialių įrankių, papildomų
manipuliacijų gulint ant kilimėlio su iškištomis pro pravertas
duris kojomis, ar bandant sulankstyti, iškarpyti vairo ratą ir
t.t., o tai rei?kia - ir papaildomas laiko sąnaudas blogų kėslų
įgyvendinimui. Renkantis mechaninius blokavimo įtaisus reiktų
turėti omenyje, kad važiuoti su pusmėnulio formos vairu yra šiek
tiek patogiau nei su nupjautais valdymo pedalais. Nepamirškime,
jog tai yra tik gamyklinės, visiems žinomos, vadinasi ir nelabai
tinkamos apsaugos sistemos. Turėdami laiko ir prisimine savo
kūrybinius sugebėjimus aprašytus praituose straipsniuose, jūs
galite pagalvoti, pavyzdžiui, kaip sukonstruoti įtaisą, kuris
mechaniškai blokuotų oro padavimą į karbiuratorių arba
hermetiškai uždarytu atidirbusių dujų išmetimo koleltorių.
Paskutinis įtaisas yra sunkiai pagaminamas dėl savo
konstrruktyvinio sudėtingumo, tačiau visiškai nesunkiai galima
sugalvoti mechaninį įtaisėlį, įgalinanti momentaliai “perpilti”
karbiuratorių, “užpilti žvakes” ir tokiu būdu ilgam išjunkti
variklį imituojant begalo rimtą gedimą. Iki šiol buvo kalbama
apie pačias paprasčiausias automobilių apsaugos sistemas, kurios
pagal kainą ir išpildymą tiktų jau anksčiau minėtai automobilių
grupei, kuriuos sąlyginai pavadinome “niekam nereikalingi”.
Prieš
pradėdamas kalbą apie apsauga automobilių, kurių vertė 1000 –
2000 $, tai būtu kaip ir antroji, sąlyginė grupė automobilių,
skirstant juos pagal tai kaip jais domisi nusikaltėliai ir kokio
sudėtingumo automobilio apsaugos sistemą galima instaliuoti,
norėčiau priminti, jog šių automobilių apsaugai turėtumėte
investuoti maždaug nuo 400 iki 800 litų. Populeriausios, šių
automobilių tarpe yra radioelektroninės, distanciniu būdu
valdomos daugiafunkcijinės, Taivanio gamybos, automobilinių
apsaugos sistemos, kurių kainos maždaug ir telpa minėtuose
rėmeliuose. Jų veikimo preincipas ir atliekamos funkcijos mums
yra labai gerai žinomos iš reklaminių aprašymų įvairiuose
leidiniuose, todėl šiame straipsnyje nenagrinėsiu veikimo
principo pagal principinę schemą, o pateiksiu tiktai šių
apsaugos sistemų, mano manymu, gan įdomią evoliuciją. Patys
pirmieji šio tipo gaminiai nebuvo skirti atlikti konkrečiai
kažkokias automobilio apsaugos funkcijas, kaip kad jie atlieka
jas šiandien. Pirmos mintys buvo - kaip padidinti automobilio
komfortabilumą. Tai yra, automobiliuose, kuriuose nebuvo
centrinio užrakto, atsirado galimybė instaliuoti ir distanciniu
būdu jį valdyti. Atsirado galimybė ditanciniu būdu atrakinti ir
atidaryti bagažinės dangtį, žiema, sėdint kambaryje, įjungti ir
pašildyti kieme stovinčio automobilio variklį, saloną. Ir tik
vėliau ant gaminio įpakavimo atsirado prierašas “su garsine
apsaugos sistema”. Taigi buvo pabandyta sugretinti dvi
nesugretinamas funkcijas: serviso ir automobilio apsaugos.
Pačios pirmos radioelektroninės, diatanciniu būdu valdomos
apsaugos sistemos neturėjo jokio koduoto signalo. Tai buvo
nereikalinga iki tol, kol automobilių vagys nesugalvojo kaip
pergudrauti. Jeigu yra uždavinys, visada galima atrasti
sprendimą. Buvo paimtas paprasčiausias siųstuvas ir keičiamas jo
emituojamas dažnumas tol, kol atsirakindavo automobilio durelės
ir išsijungdavo apsaugos sistema. Prasidėjo labai rimta
konkurencinė kova tarp konstruktorių ir intelektualų, kurie
dieną – naktį galvoja kaip apgauti tą sukurtą naujovę. Pirmas
patobulinimas buvo kodinis signalas . Vėliau buvo kodinis
signalas ilginamas iki tokių ribų, kad matematiškai jį atspėti
kompiuteriui prireiktų mėnesio ir daugiau. Tačiau, vos tik
spėjus pasirodyti šiam gaminiui, iškart buvo sugalvotas ir “raktas”.
Pasirodo, valdymo pultelio emituojamą kodinį signalą galima
įrašyti, o vėliau, įrašą paleidus į eterį, nukenksminti apsaugos
sistemą . Tai buvo priežastis sukurti apsaugos sistemą su
žingsniniu kodu. Vienu koduotu signalu apsaugos sistema buvo
įjungiama, o kitokiu – išjungiama. Kodinis signalas keitėsi
griežtai pagal tam tikras matematines formules. Vadinasi,
įrašius ir kompiuterio pagalba išanalizavus tam tikrą kodinių
signalų skaičių, galima nustatyti ir matematinį dėsnį, pagal
kurį šis signalas kinta. Kitap sakant - vėlgi turime “raktą”.
Sekanti automobilių apsaugos sistemų karta jau turi praktiškai
neįveikiamą dinamiškai kintamą kodą, kurio kitimas pagrįstas
atsitiktinių dydžių teorija. Visa tai galėtu būti neaktualu,
jeigu nebūtu suplaktos į vieną aukščiau minėtos dvi
nesugretinamos funkcijos: serviso ir automobilio apsaugos. Čia,
aš, truputėlį pakartodamas jau anksčiau išsakytas mintis noriu
priminti, jog patikimiausia yra automobilio dureles rakinti
rakteliu, o pačią garsinę signalizaciją galima atjungingti
distanciniu būdu, jau sėdint automobilyje. Tuomet apsaugos
sistema taptų pigesnė paprastesnė ir patikimesnė reiktų mažesnio
galingumo siųstuvo apskaičiuojant jį taip, kad signalas
neprasiskverbtų iš automobilio salono ir negalima būtų jo “nuskanuoti”.
Tuomet prarastų prasmę sudėtingos konfiguracijos dinamiškai
kintamo kodo siųstuvai ir su jais susiję kartais sukeliami
keblumai vartotojui (pasimetusio kodo atstatymas kainuoja
nemažus pinigus). Tinkamiausias čia būtų koduotas infraraudonų
spindulių signalas.
Automobiliams, kurių vertė neviršija 2000 $, aš siūlau savo
standartinį apsaugos sistemos meniu, kuris susideda iš garsinės
apsaugos sistemos ir variklio blokavimo elektroninio įrenginio.
Kartais, prie viso to dar galima būtų pridėti 2W pranešimų
gaviklį ir apsaugos sistemos arba garsinės sirenos autonominio
maitinimo bloką.. Šio komplekto didesnę kainos dalį sudaro
radioelektroninės, distanciniu būdu valdomos daugiafunkcijinės
automobilinių apsaugos sistemos, kurios atlieka aktyvą,
atgrąsančią automobilio apsaugą. Garsinė apsaugos sistema, aišku,
yra gerai, tačiau į ją nereikėtu dėti didelių vilčių, kadangi,
kaip aš jau minėjau savo ankstesniuose straipsniuose, ją galima
nesunkiai niautralizuoti. Antra vertus, man nekartą teko matyti
iki “pamėlynavimo” klykiantį automobilį gatvėje, stovėjimo
aikštelėje, prie kurio niekas neprieina ištisas valandas. Jeigu
kas sumanytu nuvaryti tokį automobilį, tai aš neabejoju, kad
atsirastu ne vienas praeivis, kuris patartu kaip išjungti neva
“sustreikavusią” apsaugos sistemą. Tokiu atveju darome prielaidą,
kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių automobilis šeimininko
“neprisišaukė” ir privalo savimi “pasirūpinti” pats. Tai kaip
tik ir atliktu variklio blokavimo elektroninis įrenginys (arba
keli variklio blokavimo elektroniniai įrenginiai), kurie
svetimam žmogui neleistų įjungti variklį ir nuvažiuoti
automobilį.
Vilius
Ketvirtas
straipsnis
Šiame straipsnyje, tęsdamas pokalbį
apie automobilių apsaugą, pradėtą praeituose žurnalo “AKIS’’
numeriuose , norėčiau priminti labai populiarų, apsaugos sistemų
‘’montuotojų – profesionalų‘’ tarpe, posakį: “Nėra tokios
apsaugos sistemos, kuri galėtu apsaugoti automobilį nuo vagystės
“pagal užsakymą“.
Tokia frazė nedaro garbės automobilių
apsaugos sistemų specialistui, kadangi jisai, dar nepradėjęs
darbo, siūlo visišką kapituliaciją prieš savo konkurentą.
Savaime aišku, jog šiandien, automobilių vagys sugeba per gan
trumpą laiką neutralizuoti bet kokio sudėtinumo jiems žinomą
automobilinę apsaugos sistemą ir dėl to yra kalti patys
gamintojai, kurie labai uoliai puola reklamuoti dar
nepasirodžiusias pardavime apsaugos gudrybes su visais
techniniais duomenim, veikimo principo aprašymu. Vagiui
profesionalui pilnai užtenka gaminio reklamos, kad jis galėtu
sugalvoti kaip ‘’apgauti’’ dar net nepradėtą gaminti technikos
naujovę. Automobilio nuvarymo technologija gali progresuoti
labai sparčiai, ir kas svarbiausia – labai tyliai ir be galo
užslaptintai. Kažin ar kam nors iš mūsų teko, kokioje nors
tarptautinėje parodoje (pavyzdžiui “Interauto”), matyti stendus
kuriuose būtų reklamuojamos progresyvios automobilių nuvažiavimo
arba plėšimo technologijos. Stendų, reklamuojančių automobilių
apsaugos sistemas, parodose yra aibė. Ir konkurencija ten vyksta
tarp konstruktorių, tarp gamintojų. Nežinant automobilio
nuvažiavimo technologijos negalima sukurti elitinės apsaugos
sistemos, neĮmanoma apsaugoti savo automobilį. Todėl savo
straipsniuose aš ir stengiuosi daugiau dėmesio skirti ne
konkrečių automobilių apsaugos sistemų nagrinėjimui, jų
“išskirtinių” galimybių aprašymui, o atvirkščiai, nagrinėti ir
pabandyti susisteminti įvairius automobilio nuvarymo atvejus ir
būdus. Kitaip tariant, kad konstruktorius ar gamintojas į savo
problemos sprendimą galėtu pasižiūrėti panašiai taip, kaip
vagišiai į tai žiūri studijuodami techninę literatūrą arba
lankydamiesi pasiekimų parodose. Tuomet galima būtu vėlgi
sutaupyti labai daug brangaus laiko ir nevargti toje vietoje kur
to visiškai nereikia. Pavyzdžiui, pagal INTERNET duomenis,
automobilių apsaugos sistemos “Vekta” demontavimas vagiui
profesionalui turėtu trukti nuo10 iki 40 valandų. Nelabai
suprantamas toks gaminio testavimas ir parametro reklamavimas
kaip patikimumo garantas. Tai reikštu, kad profesionalas,
pasiėmęs visus reikiamus darbo įrankius plius sumuštinius,
pusantros paros po langais nematomai “švilpia” automobilį.
Realiai, lauko sąlygom, niekas niekuomet nėra net mėginęs
užsiimti panašių sistemų demontavimu. Jos paprasčiausiai yra
apeinamos. Kaip toj rusiškoj patarlėj:”protingas į kalną nekops,
protingas kalną apeis”. Markas Pitlingas, automobilių apsaugos
sistemos “Vekta” atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog Rusijoj
automobilių vagys savo sumanumu ir išradingumu pralenkia savo
“kolegas” iš Europos ir Honkongo. Čia pat dar noriu pastebėti,
kad rusijos automobilių apsaugos sistemų specialistų nuomone pas
profesionalius automobilių vagis yra tokia taisyklė: jeigu
automobilio apsaugos sistemos apėjimas, neutralizavimas, trunka
ilgiau nei penkios minutės – tai tam kartui automoblis yra
paliekamas ramybėje. Suskirsčius automobilius į salygines grupes,
pagal tai kaip jais domisi nusikaltelių pasaulis, aprašius jau
žinomus automobilių nuvažiavimo metodus, kiekvieno konkretaus
automobilio savininkas žinos kokiu būdų gali būti pasikėsinta į
jo automobilį ir paprasčiausiai neleis bereikalingai pinigų
brangiems žaisliukams, galvodamas, kad įsigijo šiuolaikinę
apsaugos sistemą.
Automobilių vagystės, kaip nusikalstamas
verslas, pagal Internet duomenis, užima trečią vietą po prekybos
narkotikais ir ginklais. Sunku būtu pasakyti, kada buvo įvykdyta
pirmoji pasaulyyje automobilio vagystė, bet drąsiai galima
tvirtinti, jog nusikalstamas automobilio nuvažiavimas, kaip
amatas, atsirado kur kas anksčiau nei buvo išrastas keturratis
savaeigis vežimėlis, ir kad ši veikla tobulėjo bei vystėsi kartu
su pasaulinės technikos ir progresyvių gamybos techologijų
evoliucija - tai yra akivaizdu . Tarp šios srities nusikaltėlių
elgsenos, arba taktikos šiandien ir senų laikų, galima įžiurėti
labai daug panšumų. Pavyzdžiui, devynioliktame amžiuje,
arkliavagiai veikdavo grupuotėmis ir turėjo aiškų teritorinį bei
įtakos sferų pasidalinimą. Į grupuotes įeidavo ir įtakingi
asmenys, pareigūnai kurie tarpininkaudavo realizuojant vogtus
arklius. Kad pasiekti tikslą, vagišiai numušdavo spyną,
išardydavo sieną, nukeldavo stogą. Vogtą arklį brangiai galima
buvo parduoti tiktai toli nuo nusikaltimo vietos. Lygiai tas
pats šiandien yra daroma su automobiliais. Pirmos automobilių
apsaugos priemonės arba, tiksliau sakant įtaisai, pasirodė kartu
su pirmaisiais automobiliais. Visi šie įtaisai turėjo visiem
gerai žinomą mechanizmą – pakabinamą spyną. Rakinamas būdavo
vairas, rankinio stabdžio svirtis (įjungtoje padėtyje), ratas,
perveriant grandinę pro rato stipinus ir lingę. Dvide?imto
amžiaus pradžioje grandine buvo prirakinamas ir atsarginis ratas.
Šią gudrybę labai šauniai naudojo “žigulių’’ savininkai tuo metu,
kai pas mus buvo paplitusi atsarginio rato, esančio bagažinėje,
vagystės manija. Įjungto rankinio stabdžio svirties užrakinimą
pakabinama spyna, dar visai neseniai, naudojo seni vairuotojai
savo naujų ZIL-130 automobilių apsaugai. Šiandien automobilių
vagis garsiai nusijuoktu, jeigu ant brangaus automobilio lango
pamatytu lipduką su užrašu: “Automobilį saugo XIX amžiaus
automobilių apsaugos sistema, bet tas juokas greitai praeitu kai
užgalastu titaniniu suktuvu prasukus durelių užraktą, durelės
neatsidarytu, nepavyktu įveikti ir varilio gaubto užraktą, nes ,kaip
vėliau paaiškėtu, dureles ir variklio gaubto užraktą saugojo
arba dubliavo taip vadinama HOOK UP automobilinė apsaugos
sistema. Šiandien HOOK UP yra pristatoma kaip naujovė, o
ištikrūju - tai yra įtaisas, kuris buvo naudojamas jau
dvidešimto amžiaus pradžioje tiktai gal kiek kitokios
konstrukcijos.
Dabar norėčiau keletu žodžių aprašyti
kelias tipines situacijas, kurios kartais lydi mūsų neapdairų
automobillio pirkėją. Tai jau būtų kalba apie automobilius,
kurių kaina gerokai viršija 2000$. Pirkti automobilį mūsuose
tapo kasdienybe. Taigi, ką tik nusipirkę “naują” automobilį ,
kaip įprasta skubame pirmiausiai pasigirti bendradarbiams,
draugams kaimynams, giminaičiams. Pilni laimės ir džiaugsmo
važiuojame namo, kur mūsų laukia iškilmingi pietūs. Automobilio
teisinė padėtis mums yra labai aiški, nors jis ir su laikinais
numeriais. Automobilį statome tiesiog po langais. Prisivalgę lig
soties prieiname prie lango dar kartelį užmesti akį į savo
laimikį ir čia staiga prasideda lyg ir iš anksto užsakyta muzika.
Automobilio nėra. “Nušvlpė”. Tokiais atvejais automobilį
nuvažuoti gali asmuo pardavęs jums automobilį, arba jo
bendrininkai, kurie gali būti pasilikę antrus automobilio
raktelius. Jie gerai žino, kad automobilyje dar nėra instaliuota
jokios apsaugos sistemos ir nuvažiuoja su juo kaip su nuosavu.
Toliau automobilio savininkas skelbia paiešką, o kriminalo
finalas paprastai būna dvejopas: arba paskambina laimingasis
netyčia aptikęs automobilį ir paprašo solidžių radybų, kurios
gali siekti apie 30% automobilio vertės arba automobilis dingsta
negrįžtamai. Ką reiktų daryti, kad nebūtu “šaukštai po pietų”.
Visų pirma reikėtu pasirūpinti savo dar būsimo (neįsigyto )
automobilio apsauga iš anksto. Vienaip ar kitaip jūs jau žinote
maždaug kokios markės automobilį pirksite, kiek nusiteikęs už jį
mokėti ir tai pilnai paknka duomenų, kad galėtumėte iš anksto,
užsukęs pas savo pažįstamą automobilių apsaugos sistemų
specialistą (dėl ko geriau pas pažystamą paaiškės vėliau),
pasitarti kokio tipo, kokios komplektacijos, už kokią kaina
galima būtu instaliuoti į Jūsų automobilį individuolią apsaugos
sistemą. Ir nusipirkus automobilį, pirmiausiai reiktų užsukti
pas meistrą, kad sumontuotu Jūsų automobilyje jau iš anksto
paruoštą apsaugos sistemą. Sekančiu etapu reiktu, vistiktai, kuo
skubiau atlikti teisinę automobilio registraciją kelių
policijoje savo vardu. Jeigu jūsų automobilis yra nesenesnis nei
10 metų, jūs galite pagalvoti ir apie draudimą. Savaime aišku,
kad tai vėlgi papildomos išlaidos, bet tuomet jūs būsite
apsidraudę kaip ir nuo visų negandų. Neturėdamas tikslo
reklamuoti, o tik išreikšdamas savo asmeninę nuomonę norėčiau
pastebėti, jog vistiktai patikimiausia būtų draustis
valstybinėje draudimo įstaigoje t.y. Lietuvos draudime,
neieškant “kur pigiau”. Nepatartina savo automobilį palikinėti
remontui ilgesniam laikui nepažystamiems meistrams įvairiuose
“servisuose” kur pigiau, nes yra tokia Rytų šalių praktika, kai
būdavo, paliktam automobiliui, padaromi antri rakteliai.
Išsiaškinama automobilie instaliuota apsaugos sistema, būdai ją
neutralizuoti ir tuomet pasekus savininką automobilis gali būti
nuvažiuotas bet kuriuo momentu ir be jokio triukšmo. Norint
automobilį remontuoti atsitiktiniuose servisuose reiktų įtaisyti
slaptą apsaugos sistemos atjungimo mygtuką, kuris pagal įvairių
šalių literatūros rekomendacija turėtų rastis bagažinėje (mokėdami
skaityti tarp eilučių jūs suprantate, jog automobilio bagažinėje
jam jau nevieta). Iš vienos pusės tai įgalintų atjngti apsaugos
sistemą, kad meistrai nė nežinotų apie jos egzistavimą, iš kitos
gi pusės tai būtų tas pats kas įsistatyti šarvuotas seifo tipo
buto duris ir raktą laikyti po kilimėliu.
Vilius
Penktas straipsnis
Tęsdamas pasakojimą apie automobilių
apsaugą, pradėtą praeituose žurnalo “AKIS” numeriuose,
straipsnio pradžioje norėčiau užsiminti apie apsaugos sistemų,
sumontuotų automobilyje, tinkamą eksploataciją, nuo kurios
tiesiogiai priklauso pilnavertė automobilio apsauga. Kaip
taisyklė, dauguma problemų, susijusių su prastu apsaugos
sistemos darbu kyla ne dėl elektronikos gedimo, o dėl
automobilio savininko kaltės, kuris nežino kai kurių sistemos
eksloatacijos techninių sąlygų, taisyklių. Pirmiausia reiktu
atidžiai perskaityti apsaugos sistemos instrukciją vartotojui (jeigu
meistras jums tokią įteikė). Tai padės jums sutaupyti daug laiko
ir nervų, pavyzdžiui, jeigu sistema nustos veikti dėl nusilpusių
akumuliatorių distancinio valdymo pultelyje. Reiktu žinoti, jog
garsinė sirena yra elektroninis įrenginys nemėgstantis vandens
ir smūgių. Apie tai prisiminkite ieškodami jai tvirtinimo vietos
po variklio gaubtu. Plaunant variklį aukšto slėgio vandens
čiurkšle, garsinę sireną reiktu apgaubti polietileno maišeliu.
Atkreipkite dėmesį į tai, kokius signalus skleidžia apsaugos
sistema ją įjungiant ir išjungiant, nes pagal tai galima spręsti,
pavyzdžiui, ar tvarkingi durelių, variklio ir bagažinės gaubto
galiniai jungikliai, ar gerai uždarytos visos durelės ir t.t.
Patartina nors pora kartų per metus atlikti pilną apsaugos
sistemos diagnostiką patikrinant visus galinius įrenginius ir
laidų jungtis. Nebrangios elektroninės automobilių apsaugos
sistemos neturi apsaugos nuo įtampos pliupsnių, kurie gali kilti
“užvedus” variklį su labai iškrauta akumuliatorių baterija arba
su papildomu elektriniu variklio paleidimo įrenginiu. Tą patį
galima būtu pasakyti ir apie automobilio suvirinimo darbus
elektra. Visiškai neleistini yra bandymai paleisti neužsivedantį
kaimyno automobilio variklį papildomų laidų pagalba esant
įjungtam donoriniam varikliui. Kodėl taip yra dabar
nenagrinėsime, pasakysiu tiktai tiek, jog šios mano kelios
frazės, autoserviso darbuotojams, gali labai palengvinti "darbą".
Ypač automobilių elektroninių apsaugos sistemų garantinį
aptarnavimą ir remontą. Iš kitos gi pusės, jeigu, po anksčiau
mano paminėtų manipuliacijų, staiga, jūsų automobilyje nustojo
funkcionuoti arba sutriko kurios nors elektroninės sistemos (
jos dalies ) tvarkingas darbas, o gamykla gamintoja arba
autoservisas, jūsų automobilio atžvilgiu turi kokius nors
garantinius įsipareigojimus, tai Jums, norint išvengti
nereikalingų išlaidų, visiškai nebūtina aiškinti ko pasekoje
įvyko vienoks ar kitoks trykis.
Grįždamas prie pagrindinės mano
straipsnių temos, nenorom prisimenu vieną posakį: "kaip sakydavo
didieji karvedžiai, apie priešininką reikia žinoti viską, kad
galima būtų efektyviai su juo kovoti". Todėl ir mes, žinodami
pagrindinius automobilio nuvažiavimo metodus pabandysime
įsiterpti arba, kitaip sakant, jų “darbe” surasti spragą ir
techniškai ją išnaudoti. Sudėtingiausia yra apsaugoti brangų
automobilį į kurį gali būti pasikėsinta metodu, mūsuose vadinamu:
vagystė “pagal užsakymą”, “pagal nusitaikymą”, ir vagystė
“eksportui arba detalėms”. Apie vagystę “pagal nusitaikymą”
dalinai jau mano buvo aprašyta žurnalo “AKIS” Nr1 (1999m)
straipsnyje. Automobilio nuvarymas “eksportui arba detalėms”
nereikalauja didelės kvalifikacijos ir pažinčių su korumpuotais
darbuotojais. Nuvarytas automobilis yra išardomas žaibiškai. Po
pusdienio detalės būna pas užsakovą. Užsakovas gali būti
savininkas patekusio į avariją automobilio, arba dirbtuvės,
remontuojančios tokį automobilį. Kartais sudaužyto automobilio
savininkas pats atvaro “detalėms “ automobilį. Nekartą
reklaminiuose skelbimuose teko matyti sekančio turinio skelbimus:
“perku automobilio dokumentus”. Mokant skaityti tarp eilučių,
galima būtu sukčius ir vagis gaudyti ir tokiu būdu, skaitant
laikraštį . Kam gali prireikti automobilio dokumentų? Tai kvepia
paprasčiausia vagyste “pagal užsakymą”. Turėdamas seno
automobilio dokumentus klientas kreipiasi į “automobilių
specialistus” ir užsako nuvarymą jau konkrečios markės, naujo
automobilio. Rusijoje, tokio automobilio nuvarymo kaina 20%
didesnė nei automobilio išpirkos kaina. Patikslinus kai kuriuos
rekvizitus, automobilis gali būti perdažytas, kartais, kad
pasendinti išorę, padaromas kosmetinis skardų lyginimo įvaizdis.
Automobilio “nuvarymas pagal užsakymą”, be dokumentų, su mintim
vėliau jį užregistruoti naujo “savininko vardu”, be pažystamų
autoinspekcijoj ir muitinėje praktiškai neįmanomas.
Kokiu paros metu dažniausiai vagiami
automobiliai? Pasirodo, kad populiariausias laikas yra 15.00
–23.00. Šiomis valandomis nuvaroma apie 50% visų transporto
priemonių. Apie 10% transporto priemonių nuvaroma nakties metu
ir apie 40% - nuo 7.00 iki 15.00. Paradoksalu, bet tokia
statistika. Mes visi pripratę saugoti ir pergyventi dėl savo
automobilio nakties metu ir visiškai nesirūpinti juo dieną,
ramiai palikdami jį prie darbovietės. Minutei užbėgdami pas
draugą kartais net nejungiame signalizacijos, ar variklio
blokavimo įrenginio sakydami sau : ’’Ai, čia aš greitai “.
Tokias atvejais labai pagelbėtu imobilaizeris, blokuojantis
variklio paleidimą automatiškai, uždegimo rakteliu išjungus
variklį!
Kaip patekti į automobilį? Tam yra
naudojami gan įvairūs būdai ir metodai. Visų pirma tai priklauso
nuo to kokiu tikslu bus pasikėsinta į automobilį. Jeigu
automobilyje pamiršote rankinę ar brangią audio aparatūrą, tai
plėšikas kėsindamasis į šias vertybes tikrai nemėgins pritaikyti
durelių rakelio ir tyliai įsmukti į saloną. Tokiu atveju
automobilis apvagiamas akimirksniu, per kelias sekundes. Vienas
išmuša langą, o kitas, įkišęs ranką pro išdaužtą langą pasiima
tai kas taip "gadino akis". Kaip nuo to apsisaugoti? Duotu
atveju garsinė apsaugos sistema gali nespėti net suveikti, o
jeigu jinai suveiktu, tai automobiio savininkas tikrai nespėtu
išbėgti į kiemą. Tokiais atvejais labai "gelbsti" tamsūs
automobilio stiklai. Tuomet, jeigu vagis įsmunka į automobilį,
iš išorės jo niekas nemato ir jis ramiai gali naršyti po
automobilio saloną. Jeigu automobilyje, matomoje vietoje, yra
pritvirtintas smūginis daviklis, kuris išduoda save mirksinčiu
šviesdiodžiu, tai ant jo dar yra ir jautrumo reguliatorius
rankenėlė, kurią pasukus galima padaryti jį nejautrų
besidarbuojančiam vagiui. Nuo panašaus pasikėsinimo galėtu
apsaugoti tūrinis, arba lauko daviklis. Stenkitės nepalikinėti
automobilio salone ilgapirščius gundančių daiktų. Nors ir ši
taisyklė turi išimčių. Jeigu automobilis bus bandomas nuvaryti
su tikslu jį parduoti, tuomet vagišis visada pasirenka variantą,
kuris jam yra mažiau nuostolingas. Paprastumo dėlei į garsinę
apsaugos sistemą nekreipkime dėmesio ir dėl ankstesniuose mano
straipsniuose aprašytų priežasčių tarkime, kad, esant šio tipo
kvalifikuotai vagystei, garsinės apsaugos sistemos nebėra. Jeigu
durų spynelės kaina yra mažesnė nei durų stiklo kaina, tai
savaime aišku jog sulaužyta bus durų spynelė. Jeigu, norint
įjungti variklį (uždegimo spynelė yra įveikiama lygiai taip pat
kaip ir durelių), reikia lysti po variklio gaubtu - tai dar pusė
bėdos, nes tam būna pasiruošiama, bet jeigu, patraukus variklio
gaubto užrakto svirtelę nieko neatsitinka ( variklio gaubtas
neatsidaro, nes pasirodo, kad jį patikimai saugo HOOK UP ),
tuomet jau negerai, kadangi reikės laužti brangaus automobilio
priekines groteles, sulankstyti variklio gaubtą, o tai jau
pradžia nenumatytų didelių nuostolių. Ir toliau, kiekvienas
netikėtumas vagišių stumia į dvejones tol, kol galiausiai
automobilis yra paliekamas tą sykį ramybėje. Savaime aišku, kad
radus savo automobilį su bet kokiom, kad ir mažiausiom
pasikėsinimo žymėm reiktu tuoj pat imtis priemonių, kurios
užkirstu kelią galimam pakartotiniam labiau kvalifikuotam
pasikėsinimui. Tai yra, be visų teisinių procedūrų, būtinai
reiktu kreiptis ir į automobilių apsaugos specialistą, kad
perinstaliuotų, arba padarytu reikiamus pakeitimus automobilio
apsaugos sistemoje.
Įsilaužimo tipo intelektas pasirodo
priklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Jeigu rytų šalyse kaip
įsilaužimo įrankis dažniausiai yra naudojamas laužtuvas, plyta,
užgaląstas metalinis strypas, buožė (atvira vagystė), tai
išsivysčiusiose šalyse - sudėtingi dekoderiai, begarsis stiklo
išmušimas (pasirodo ir automobilinis stiklas turi savo "Achilo
kulną") ir t.t. Nors apsaugos sistemų skanavimas siekiant
nustatyti kodą, šiandien grėsmės nebekelia, tačiau kalbos apie
įmanomą kodo perėmimą vis dar vyksta. Vienokios ar kitokios
sistemos signalo dekodavimas paprastai nebūna ilgalaikis
klausimas. Visa kas yra užkoduota anksčiau ar vėliau tikrai bus
dekoduota. Todėl konstruojant ir montuojant apsaugos sistemas
vis tiktai reiktų stengtis, kad jūsų apsaugos sistema kiekvieną
kartą būtų vis kitokia. Kai vienas mano pažystamas kreipėsi į
autorizuotą autoservisą dėl savo "škodos", kurioje buvo
sumontuota mano apsaugos sistema, remonto, jam buvo pasiūlyta
remontuotis "pas tą, kuris sumontavo apsaugos sistemą".
Vilius |